- plaktinis
- 2 plaktìnis, -ė adj. (2), plaktinỹs, -ė̃ (3b) 1. SD343, N kuris muštas, baustas plakimu, nuplaktasis: Antai eina plaktìnis žmogus, t. y. kurį nuplakė J. 2. K išmaišytas, išplaktas: Pasėdėk, plaktìnės kiaušynės iškepsu Vn. Kai kam labiau patinka plaktìnė kiaušinienė už leistinę Kp. Iškepsu plaktinė̃s kiaušynės Pvn. Vakar kepėm plaktìnių blynų, šiandie kepsime minkytinių Jrb. Plaktìnis sūris Pgg. Nupirkit turpių plaktinių̃ – anos kaitresnės KlvrŽ. ║ blęstas: Plaktinė̃s putros užsivirsma, ir užteks Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.